Žvelgdami į blizgių žurnalų reklamas, kuriose gražios moterys reklamuoja „naujausias kosmetikos naujienas“Ir galvojate iš kur atsirado tokie produktai kaip makiažas, makiažo pagrindas ir kiti.
Tačiau iš tiesų makiažas egzistuoja nuo seniausių laikų. Per tūkstančius istorijos metų, skirtingas šalis ir kultūras vienas dalykas išlieka pastovus: žmonės mėgsta gerai atrodyti. Žinoma, bėgant metams keitėsi jų naudojamo makiažo rūšys: nuo pavojingų medžiagų, tokių kaip arsenas ir jodas, iki šiuolaikinio saugaus, natūralaus mineralinio makiažo, kuriam naudojami natūralios kilmės mineralai.

Makiažo istorija
Net bibliniais laikais makiažas buvo naudojamas išvaizdai pagerinti. Mes tai žinome, nes Biblijoje makiažas minimas keletą kartų. Pavyzdžiui, Karaliaučiaus 9:30 rašoma: „Kai Jehuvas atėjo į Jazreelį, Jezabelė, išgirdusi apie tai, pasidažė akis ir pasipuošė galvą“. Jeremijo 4,30 rašoma: „Ką reiškia, kad tu rengiesi skarlatinais, kad puošiesi aukso papuošalais, kad dažais didini savo akis?“.
Archeologai aptiko akių makiažo įrodymų senovės egiptiečių kapuose, datuojamuose 3500 m. pr. m. e. Senovės egiptiečiai naudojo kalį kaip akių pieštuką. Jis buvo gaminamas iš vario, švino, suodžių, degintų migdolų ir kitų ingredientų. Pirmajame mūsų eros amžiuje į turimą makiažą taip pat įėjo pudra odai balinti ir iš raudonos ochros pagamintas skaistalas skruostams. Senovės Romoje kosmetiką gamino vergės moterys, vadinamos Cosmetae.
Įdomu tai, kad, kaip ir šiais laikais, taip ir Kinijoje, egzistavo net legenda, skatinusi makiažo madą: buvo pasakojama, kad princesė Šoujang (Shouyang), Liu Songų imperatoriaus Wu duktė, ilsėjosi prie rūmų šalia slyvų medžių, kai slyvos žiedas nukrito jai ant veido ir paliko gražų atspaudą ant kaktos. Buvo sakoma, kad dvaro damos buvo taip sužavėtos gražiu ženklu, kad ėmė puošti savo kaktas subtiliu slyvų žiedų raštu. Ši legenda lėmė makiažo tendenciją, vadinamą meihua zhuang, kas pažodžiui reiškia „slyvų žiedų makiažas“, kuris buvo populiarus Pietų dinastijų (420-589 m.), Tangų dinastijos (618-907 m.) ir Songų dinastijos (960-1279 m.) laikais.
Viduramžiais įsigalėjusi krikščionybė (kuri nepritarė kosmetikai) šiek tiek prislopino makiažo populiarumą. Vis dėlto kai kurios moterys vis dar jį naudojo, ypač aukštesniojoje klasėje. Blyškumas rodė turtingumą ir statusą, nes vargšai visą dieną turėdavo dirbti lauke saulėje, o aukštesniųjų klasių atstovai gyveno laisvalaikį uždarose patalpose. Todėl moterys naudojo baltąjį šviną, tirpius dažus, baltąją pudrą arba net pačios save kraujuodavo, kad išgautų madingą blyškumą. Karalienė Elžbieta 1 naudojo baltąjį šviną, kad išgautų blyškią išvaizdą, vadinamą jaunystės kauke. “ XVIII a. ir XIX a. pradžioje makiažo populiarumas vėl išaugo tarp aukštesniųjų klasių. Itin blyški išvaizda išliko populiariausia. Deja, daugelis to meto makiažo sudedamųjų dalių buvo pavojingos ir sukeldavo rimtų sveikatos komplikacijų. To meto makiažo sudėtyje buvo baltojo švino, gyvsidabrio ir sieros. Kad akys spindėtų, kai kurios moterys į akis lašino nuodingos belladonos lašus arba bandė išgauti baltą odą rydamos kreidą ar jodą. Odos opos, apsinuodijimai ir aklumas kartais būdavo šalutinis šių pavojingų makiažo ingredientų poveikis. Tik pastaraisiais metais į rinką pradėta tiekti saugi, natūrali kosmetika, įskaitant šiandien populiarų mineralinį makiažą.
XIX a. viduryje ir pabaigoje, Viktorijos epochoje, buvo propaguojamas primityvumas ir kuklumas, o puošnus makiažas buvo smerkiamas kaip ištvirkėliškas. Tačiau tai nereiškė, kad makiažas išnyko – vietoj to išpopuliarėjo subtilesnis, natūralesnis makiažas. Kadangi lūpų dažai ir rožiniai dabar buvo laikomi skandalingais, to meto grožio knygose merginoms buvo patariama prieš įeinant į kambarį prikąsti lūpas ir suspausti skruostus.
Šiuolaikinė saugesnės, komercinės kosmetikos era iš tikrųjų prasidėjo XX amžiuje. Tuomet gydytojai pradėjo bendradarbiauti su komercinėmis makiažo kompanijomis, kad pagamintų saugesnę kosmetiką, kurią moterys galėtų įsigyti parduotuvėse. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsirado lūpų dažai, pirmasis skystas nagų lakas, kompaktinė pudra, skaistalai ir makiažo pagrindas. Tuo metu beveik visos moterys naudojo makiažą. Pradėjo kurtis šiuolaikinės kosmetikos įmonės, kurias žinome ir šiandien. 1886 m. „Avon“ pradėjo savo veiklą kaip kvepalų įmonė, bet netrukus pradėjo gaminti kosmetiką. 1915 m. buvo įkurta „Maybelline“, 1930 m. – „Revlon“.
Šiais laikais makiažas tapo dar saugesnis, nes populiarėja mineralinis makiažas. Mineralinio makiažo pagrindui naudojami natūralūs, saugūs mineralai, sumalti į miltelius. Populiariausios mineralinį makiažą gaminančios bendrovės yra „Sephora“, „BareMinerals“, „PurMinerals“ ir kitos. Mineralinio makiažo pagrindą sudaro titano dioksidas, biksmuto oksichloridas, kaolino molis, cinko oksidas ir serecitas.
Kiekvienas mineralinio makiažo sudėtyje esantis mineralas pasižymi savitomis gražinamosiomis savybėmis. Cinko oksidas yra priešuždegiminė priemonė, o cinko oksidas ir titano dioksidas apsaugo odą nuo žalingo saulės poveikio. Kaolino molis pašalina odos nešvarumus, sutvarko poras ir padeda išvalyti spuogus, nepašalindamas natūralių odos aliejų. Serecitas atspindi šviesą, todėl padeda sumažinti raukšlių atsiradimą. Žėručio rutuliukai ir šilko pudros suteikia makiažui šilko pojūtį, todėl mineralinis makiažas yra geriausias makiažo pagrindas.
Kitaip nei anksčiau kosmetikoje aptinkamos pavojingos medžiagos, mineralinis makiažas leidžia moterims pabrėžti savo grožį saugiai ir natūraliai. Todėl mineralinis makiažas tampa vis populiaresnis ir yra naujausias makiažo proveržis. Jei turite klausimų, rašykite man el. paštu arba galite užeiti į mano svetainę ir susisiekti su manimi ten. Tikiuosi, kad jums patiko!